2014 m. balandžio 27 d., sekmadienis

Bėgikiška svajonė išsipildė


Šiandien išsipildė mano bėgikiška svajonė.
Pusės maratono laikas 01:29:45 rodos dar nesutelpa mano galvoje. Tai, kas ilgą laiką atrodė neįmanoma, šiandien tapo ranka pasiekiama.. Bet taip nutiko dėl daugelio "kaltininkų"... 

Visų pirma, prie to nemažai prisidėjo šie bėgikai nuotraukoje, kurie "kabinosi" į mane taip pat kaip aš vėliau "kabinausi" į juos... Girdėjau jų kvėpavimą, jaučiau tuos bėgikus visai šalia ir tą begalinį norą išbėgti iš to mistiškojo, magiškojo legendomis apipinto sub 1:30. Slapčia tikėjausi, kad juos motyvuoju ne ką mažiau, maždaug "Jei taip bėgti gali JI, tai tikrai galiu ir aš". Todėl ačiū jiems, kad privertė mane jaustis beveik kaip Madonnai iš jos "Material Girl" video klipo ir sukūrė tą galingą energetinę/magnetinę aurą aplinkui mane. 
Augusto Didžgalvio fotografija
Dar buvo toks bendraklubietis Karolis, kuris iš naujo užkūrė varikliuką ir gerokai "paspardė" užpakalį pabaigoje likus vos 5 km ir vis tragikomiškai komentavo mano išvaizdą kaip kad "O tu kažkaip visai neblogai atrodai, pernai buvai kur kas bordinesnė, gal netyčia šūdmaliauji" (citata). Buvo tikrai nepakartojama, kai bėgant parko vidury skambėjo Queen dainos žodžiai "Spread your wings and fly away" ir kolega liepė kelt rankas ir rodyti kaip skrenda tik supermenas :J Dar ačiū už vandenį, supiltą už pakarpos... Ir galiausiai ko gero jis ir yra labiausiai kaltas, kad "per Marytės plauką" suspėjau į benuvažiuojantį 1 val. 30 min. traukinį ;)
Dar buvo tie, kurie parke ir stadione garsiai šaukė "Ramune, tu gali" arba "Ramune, varyk", dar buvo daug šypsenų ir rankų mostų, ir močiutė ant suoliuko parke, kuri šūktelėjo "Mergaite, kokia jūs šaunuolė ir kiek vyrų bėga paskui jus". 
Dar buvo brolis, kuris savo gimtadienį visai neplanuotai "paaukojo" mano pusės maratono bėgimui Kaune ir ne tik pats didvyriškai nubėgo 10 km (mačiau jo foto finišuojant), bet ir palaikė sesę iki pat finišo. 


Ačiū tiems, kas tikėjo, kad man pavyks, kai tuo nelabai tikėjau ir aš pati.. 
Ir dar... ir dar buvo daina, kuri gal sakytumėte niekuo neišskirtinė, bet ji skambėjo galvoje ir kai bėgti buvo smagu (maždaug iki 10 km), ir kai pasidarė sunku, todėl dalinuosi ir ja ;) 

Nubėgusi pagalvojau, kad padėti bėgti gali ir giliai įstrigusi melodija, kokia nors bėgikiška "theme song", bet labiausiai vieni kitus bėgti motyvuojame ir uždegame mes patys. 
Galiausiai bėgti, o tuo pačiu ir kentėti kartu visada yra kur smagiau, nei zulinti išbyrėjusį grindinį vienui vienam... Todėl išvada viena: tik bėgdami kartu mes esame JĖGA :)
p.s. dar ačiū Dainiui iš blog'o "saldidruska", kad paragino ir įkvėpė mane po ilgos pertraukos brūkštelėti naują įrašą ;)